- apžabaldyti
- apžabáldyti 1. Š, DŽ caus. apžabalti 1: Dienos šviesa apžabaldo apuoką Lnkv. Tie nenaudėliai juos apžabaldė Db. 2. tr. prk. suklaidinti: Paties paleistuvo bezbažnumas griešnyką apžabaldžia rš. \ žabaldyti; apžabaldyti; prižabaldyti
Dictionary of the Lithuanian Language.